Kalniškių piliakalnis
Pavadinimas: Kalniškiai
Apskritis: Šiaulių aps.
Rajonas: Kelmės r.
Seniūnija: Vaiguvos sen.
WGS: 55°40′24.9 22°43′56.8
Unikalus kodas 32712
Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio.
Rūšis: Piliakalnis
Šis piliakalnis – įtvirtinta gyvenvietė, pasak M. Michelberto buvo įrengta atskiroje kalvoje aukštumos pakraštyje, į pietus nuo Knituojos upės dešiniojo kranto slėnio. Piliakalnis turi keturkampę pailgą aikštelę su stačiais šlaitais.
Kultūros vertybių registro duomenimis, Kalniškių piliakalnio vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai – aikštelė (apie 100 m ilgio pietų–šiaurės kryptimi ir 25 m pločio, nelygiu paviršiumi su rytiniame pakraštyje esančia natūralia, maždaug 25x50 m dydžio įduba; miško atsodinimui suarta, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva); šlaitai (pietuose, vakaruose ir rytuose šlaitai statūs, apie 6–9 m aukščio, šiaurinis šlaitas – ilgas, nuožulnus, 15 m aukščio; apaugę spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais ir pieva; reljefas (Knituojos upės dešiniosios pakrantės kalva, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva). Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – supantis kraštovaizdis (į rytus, pietus ir vakarus yra kalvos ir daubos, į šiaurę – Knituojos upės slėnis; pietų pusėje yra įrengtas žvyro karjeras).
Pasak B. Dakanio (2006), vykdant 2004 m. Kalniškių žvyro telkinio žvalgomuosius tyrimus, į šiaurę nuo žvyro telkinio esančioje 7 m aukščio kalvos viršūnėje ištirti du šurfai, kuriuose rasti pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos (lipdytų puodų šukės brūkšniuotu paviršiumi, akmeninių trinamųjų girnų trintuvas bei jų fragmentai, molio tinko gabalai, židinių degę akmenys). B. Dakanis rekomendavo Kalniškių piliakalnį įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kur jis ir buvo įtrauktas 2009 m.
Pagal wikiwand.com, piliakalnis anksčiau buvo miške, kuris iškirstas ir iš naujo atsodintas eglaitėmis.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.
Bibliografinių nuorodų sąrašas
Dakanis, B. (2006). Kalniškių piliakalnis. Iš Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais (p. 31).Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija.
Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.wikiwand.com/lt/articles/Kalni%C5%A1ki%C5%B3_piliakalnis_(Vaiguva)
Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-09]. Prieiga per internetą: kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0dd846e8-73e7-437a-be15-a5a0aff4582e
Michelbertas, M. (2018). Vaiguvos apylinkių priešistorė. Iš Vaiguva (p.184–185). (Lietuvos valsčiai). Vilnius: Versmė.
