Bulavėnų piliakalnis
Pavadinimas: Bulavėnai
Apskritis: Šiaulių aps.
Rajonas: Kelmės r.
Seniūnija: Tytuvėnų sen.
LKS: 6158910, 442138
WGS: 55.561667, 23.082778
Registro nr.: AR396
Apsaugos tikslas: moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui
Rūšis: piliakalnis
Portalo kapamatyti.lt pateikta informacija: Bulavėnų piliakalnis, esantis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bulavėnų kaimo, Tytuvėnų seniūnijoje. Pasiekiamas keliu Mosteikiai–Lyduvėnai Bulavėnuose prieš upelį pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, iki lauko galo ir toliau mišku – iš viso 450 m.
Portale piliakalniai.lt teigiama, kad piliakalnis įrengtas Dubysos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, suformuotame jos slėnio ir bevardžio upelio santakos. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, apie 130 m ilgio ir 40 m pločio. Jos šiaurinėje pusėje nurodomas nedidelis pakilimas, tarsi išskleisto pylimo vieta. Pietiniame aikštelės pakraštyje yra 0,5 m aukščio, 13 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 15–20 m aukščio.
Piliakalnis kažkada buvo suardytas arimų, šiaurinė dalis nukasta karjero. Piliakalnis užsodintas eglutėmis, kurios šiuo metu jau labai didelės.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Įdomu, kad tyrimų ataskaitoje (1968), jos autorius A. Tautavičius išreiškia nuomonę, kad Dubysos slėnio aukštumos kyšulys – „aukštumos ragas labai nepanašus į piliakalnį. Jo gale yra nežymus pakilimas, kuris laikomas pylimu, o už jo žemyn leidžiasi kalvos smaigalys. Į šiaurę nuo šio pylimo esanti aukštumos dalis apie 130 m ilgio laikoma piliakalnio aikštele, kurios šiauriniame gale ir turėtų būti stambesnis pylimas, bet jo nėra...“ (Tautavičius, 1968, p.13). Šlaitai apaugę krūmynais, kultūrinio sluoksnio nėra. Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Bulavėnų kaimo gyventojas Kazimieras Šimkevičius prisimena senelio pasakojimą, jog Bulavėnų kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio „bulius“. Esą dvarininkas Valavičius kaimo gyventojams davė po rėžį žemės. Tie įsitaisė bulių ir juos ganydavo savo pievose. Nuo to ir kilo kaimo pavadinimas, o nuo kaimo pavadinimo – ir piliakalnį imta taip vadinti.
Archeologinį pasą 1961 m. sudarė kraštotyrininkas P. Jagminas. Į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Bulavėnų piliakalnis įtrauktas 1992 m.
Bibliografinių nuorodų sąrašas
Bulavėnų piliakalnis. [žiūrėta 2023-07-24]. Prieiga per internetą: https://piliakalniai.lt/objektai/192
Bulavėnų piliakalnis. [žiūrėta 2023-07-21]. Prieiga per internetą: https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/bulavenu-piliakalnis/282
Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. 1. Akmenės–Kupiškio rajonai. (2005).Vilnius: Briedis, p. 374.
Musneckienė, R. (2016, birželio 23). Bulavėnų linksmuolis – iš muzikantų ir mokytojų dinastijos. Šiaulių kraštas.[žiūrėta 2023-07-24]. Prieiga per internetą: Bulavėnų linksmuolis – iš muzikantų ir mokytojų dinastijos | Šiaulių kraštas (skrastas.lt)
Tautavičius, A. (1968). 1967 m. žvalgomosios archeologo ekspedicijos ataskaita. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas, p. 12–13. [žiūrėta 2023-07-24]. Prieiga per internetą: http://lad.lt/data/com_ladreports/1518/1-49.pdf
