Pavadinimas: Gauciškė
Kiti pavadinimai: Vainikė, Liolių
Apskritis: Šiaulių aps.
Rajonas: Kelmės r.
Seniūnija: Liolių sen.
LKS: 6157770, 435234
WGS: 55.550556, 22.973611
Unikalus kodas 5112
Rūšis: Piliakalnis 

 

 

 

     Interneto portalas piliakalniai.lt pateikia tokią informaciją apie  Gauciškės piliakalnį: jis įrengtas Rudijos kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių-–šiaurės vakarų kryptimi, 19x17 m dydžio. 2 m žemiau aikštelės, visuose jos šlaituose (išskyrus pietvakarius) yra 6¬–14 m  terasa. Pietryčių šlaite yra karjero nuardyto 0,5 m aukščio pylimo išorinis šlaitas, šiuo metu apaugęs įvairia augmenija.  Šlaitai vidutinio statumo, iki 13 m aukščio. Piliakalnis buvo apardytas arimų, karjero, aikštelėje anksčiau buvo iškastos didelės duobės. Apaugęs pušimis, kitais medžiais ir krūmais.
    J. Markelevičius (1977), 1974 m. tyrinėjęs Gauciškės piliakalnį, savo ataskaitoje abejoja, ar tai piliakalnis, tačiau 1998 m. Gauciškė, kaip piliakalnis, įtrauktas į nekilnojamąjį kultūros vertybių registrą. 
    Pagal I. Stankienės (2004) surinktą informaciją, piliakalnį vadina Vainikės kalnu arba Vainikalniu. Kalva buvo ariama, kasamas žvyras, todėl viršuje kultūrinio sluoksnio jau nėra, jis pastebėtas tik kai kur šlaituose.
     Archeologinį pasą 1961 m. užpildė kraštotyrininkas P. Jagminas. 
     Pasiekiamas Liolių–Gailių (per Flerijoniškę) keliu pavažiavus 1,1 km, pasukus į dešinę (pietvakariai) ir pavažiavus lauko keliuku 450 m (yra dešinėje).

           Legenda apie Vainikės piliakalnį

     Kalnelis – tai esanti senovės pilis, kurios valdove buvusi karžygė Vainikė.
    Vainikė turėjusi tris tūkstančius tvirtų, gudrių, karo žygiuose užgrūdintų  vyrų. Karžygių dalis stovėjusi miestelyje, o pati Vainikė dažniausiai gyvendavusi miestelio dvare. Tiktai ištikus pavojui, slėpdavusis savo tvirtoje pilyje. Gyvendama dvare, ji, būdavo, einanti saulaitei tekant į Lokio upokšlį maudytis; Lokis savo paslapčia šneka Vainikę viliote viliojęs. Vainikė spėdavusi iš upelio šnekos jos laukiančią laimę ar nelaimę, pasisekimą arba subyrėjimą jos sumanymų. Bet Vainikė buvusi labai kerštinga ir didžiai narsi karžygė.
    Priešams užpuolus pilį, ji juos lengvai išvaikiusi. Guldžiusi mirštamai tūkstantį priešų, ir kova baigusis jos laimėjimu. Paskiau ji surinkusi lavonus, palaidojusi visus į vieną kapą. Užmuštųjų tarpe buvo ir jos kareivių vadas. Jam Vainikė sukasdinusi greta savo pilies kalnelį pagarbos ženklan. Šis kalnelis ir dabar bestovįs.
 

​​​​​​​​Bibliografinių nuorodų sąrašas
Gauciškė. [žiūrėta 2024-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.piliakalniai.lt/rajonai/34
Gauciškė. (2004). Iš Stankienė, I. (Sud.), Piliakalniai. (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/Skaitmeniniai%20istekliai%20pdf/Piliakalniai.pdf
Mankevičius, V. (1925, vasario 28). Lioliai ir jų legendos. Lietuva.[žiūrėta 2024-11-05]. Prieiga per internetą: Lietuva. - 1919-1928 - 1925-Vas.28 | epaveldas.lt